5 svarbiausi komandos formavimo etapai ir principai

Komandos darbas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinės organizacijos veiklos. Tačiau sėkmingai veikianti komanda nesusikuria per naktį – tam reikia nuoseklaus proceso, aiškių vertybių ir tarpusavio pasitikėjimo. Supratimas, kaip formuojasi komanda, leidžia ne tik išvengti nesusipratimų, bet ir tikslingai ją stiprinti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius komandos formavimo etapus ir komandos formavimo principus, kurie padeda sukurti darnų kolektyvą.

Komandos formavimo svarba

Kiekviena komanda – tai skirtingų asmenybių, įgūdžių ir požiūrių visuma. Tik supratus šių skirtumų vertę ir išmokus juos derinti, galima pasiekti sinergiją. Tačiau norint tai pasiekti, būtina žinoti, kaip vystosi komandos tarpusavio santykiai, kokie iššūkiai kyla skirtingais etapais ir kaip juos įveikti. Būtent todėl komandos formavimas neturėtų būti paliktas savieigai – tai sąmoningas procesas, reikalaujantis dėmesio, pastangų ir aiškios krypties.

5 pagrindiniai komandos formavimo etapai

Klasikinis komandos vystymosi modelis buvo pristatytas psichologo Bruce’o Tuckman’o dar 1965 metais, tačiau jis išlieka aktualus iki šiol. Jis apima penkis nuoseklius etapus, per kuriuos praeina beveik kiekviena komanda.

1. Formavimosi etapas (Forming)

Tai pradinis etapas, kai komandos nariai susipažįsta, dar nėra susiformavusio bendro tikslo jausmo. Visi dar stebi vieni kitus, stengiasi suprasti taisykles ir išsiaiškinti, kas už ką atsakingas. Šiame etape svarbiausias vadovo vaidmuo – aiškiai komunikuoti tikslus, struktūrą ir lūkesčius.

2. Audringumo etapas (Storming)

Kai komanda pradeda dirbti kartu, natūraliai iškyla skirtingos nuomonės, atsiranda nesutarimų dėl vaidmenų, atsakomybės ar darbo metodų. Tai etapas, kai gali kilti įtampa. Svarbu, kad konfliktai būtų sprendžiami konstruktyviai, o ne ignoruojami. Stiprus lyderystės vaidmuo čia yra būtinas.

3. Normavimo etapas (Norming)

Šiame etape komandos nariai ima suprasti vienas kitą, formuojasi bendros vertybės, taisyklės ir veikimo principai. Žmonės tampa labiau linkę bendradarbiauti, pradeda remtis vieni kitais ir kurti tarpusavio pasitikėjimą. Komanda pradeda veikti kaip vienetas.

4. Veikimo etapas (Performing)

Tai efektyviausios veiklos etapas. Komanda dirba sklandžiai, aiškiai paskirstytos atsakomybės, visi orientuoti į rezultatą. Koncentracija pereina nuo vidinių procesų prie tikslų įgyvendinimo. Vadovas šiame etape gali atsitraukti – svarbiausia suteikti palaikymą ir padėti komandai augti.

5. Atsiskyrimo etapas (Adjourning)

Jei komanda buvo suformuota konkrečiam projektui, po jo įgyvendinimo ateina metas atsisveikinti. Šis etapas dažnai pamirštamas, bet jis labai svarbus – tai metas refleksijai, pasiekimų įvertinimui ir pasiruošimui naujiems iššūkiams. Emocinis atsiskyrimas taip pat yra svarbus sveikos komandinės kultūros elementas.

Komandos formavimo principai

Be etapų supratimo, sėkmingam komandiniam darbui būtina laikytis kelių kertinių principų. Jie padeda sukurti ne tik efektyvią, bet ir darnią darbo aplinką.

Aiškus bendras tikslas

Komanda negali efektyviai dirbti, jei nežino, ko siekia. Tikslas turi būti aiškiai suformuluotas, suprantamas visiems nariams ir reguliariai primenamas. Tai ne tik motyvuoja, bet ir padeda išvengti bereikalingų nukrypimų.

Tarpusavio pasitikėjimas

Be pasitikėjimo komanda tampa tiesiog žmonių grupe. Pasitikėjimas kuriasi per laiką, per bendras patirtis, atvirumą ir nuoseklumą. Jis leidžia dalintis idėjomis, prisiimti atsakomybę ir jaustis saugiai net ir klystant.

Aiškūs vaidmenys ir atsakomybės

Kai kiekvienas žino, ką daro ir už ką atsakingas, komanda veikia daug sklandžiau. Vaidmenų aiškumas mažina nesusipratimų tikimybę, leidžia greičiau reaguoti į pokyčius ir priimti sprendimus.

Nuolatinė komunikacija

Reguliarus bendravimas padeda išlaikyti komandos pulsą – žinoti, kas vyksta, su kokiais iššūkiais susiduria kolegos, kur reikalinga pagalba. Svarbu ne tik kalbėti, bet ir mokėti klausytis.

Vertybių ir kultūros vieningumas

Komanda, kuri remiasi tomis pačiomis vertybėmis – atsakomybe, pagarba, atvirumu – veikia darniau ir lengviau susidoroja su iššūkiais. Tokia kultūra kuria saugią erdvę augimui ir eksperimentavimui.

Kodėl verta investuoti į komandos formavimo mokymus?

Net ir puikiai suprantant komandos formavimo principus, jų pritaikymas praktikoje gali būti sudėtingas. Būtent todėl vis daugiau įmonių renkasi komandos formavimo mokymus – tai struktūruoti užsiėmimai, kuriuose per praktines veiklas, refleksijas ir komandinio darbo simuliacijas stiprinami tarpusavio ryšiai, išgryninamos vertybės ir tobulinami bendravimo įgūdžiai.

Mokymai padeda ne tik naujoms komandoms greičiau įveikti pirmuosius etapus, bet ir jau veikiančioms – atsinaujinti, išspręsti įsisenėjusias problemas ir atgaivinti motyvaciją. Jie veikia kaip greitintuvas komandiniam brandimui.

Išvada

Sėkminga komanda nesusikuria savaime – tai sąmoningas ir nuoseklus procesas, kurį galima suprasti ir valdyti. Žinodami pagrindinius komandos formavimo etapus ir laikydamiesi svarbiausių komandos formavimo principų, galime kurti darbingą, pasitikinčią ir tikslų siekiančią komandą. O jei šiame kelyje prireikia pagalbos – komandos formavimo mokymai gali tapti stipriu impulsu pokyčiui.