Kaip atpažinti mobingą darbe ir situacijos, kuriose jis pasireiškia

Mobingas darbo vietoje – tai viena iš pavojingiausių, bet sunkiausiai atpažįstamų psichologinio smurto formų. Jis gali būti tylus, lėtas, nepastebimas iš pirmo žvilgsnio, tačiau padariniai – skaudūs. Kai žmogus kasdien patiria žeminimą, izoliaciją ar nuolatinį spaudimą, ilgainiui tai ima veikti ne tik emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą, darbo rezultatus, santykius su kolegomis. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra mobingas darbe, kokiais požymiais jis pasireiškia ir kokiose situacijose galima jį atpažinti.

Kas yra mobingas darbe?

Mobingas darbe – tai nuoseklus, pasikartojantis ir sisteminis psichologinis spaudimas vieno ar kelių asmenų atžvilgiu. Juo siekiama pažeminti, atstumti, kontroliuoti ar net išstumti darbuotoją iš kolektyvo. Skirtingai nuo paprasto konflikto, mobingas darbuotojų santykiuose yra ilgalaikis reiškinys, kuriam būdingas tyčinis, planingas ir pasikartojantis elgesys.

Mobingas darbe – kas tai? Tai ne tik šaukiantis vadovas ar sarkastiškas kolega. Tai gali būti subtilus ignoravimas, pastovus užduočių nuvertinimas, reikalavimas atlikti neadekvačius darbus, grasinimai, bauginimas arba darbo rezultatų sumenkinimas. Esminis skirtumas – elgesys nėra atsitiktinis, jis turi tikslą paveikti žmogų neigiamai, silpninti jo poziciją kolektyve ar net priversti palikti darbą.

Mobingas darbe: pirmieji požymiai

Neretai mobingas darbo vietoje prasideda nekaltai – nuo vienos pastabos, sarkazmo, „juokelių“ kolegų akivaizdoje. Tačiau ilgainiui situacija stiprėja ir ima kenkti ne tik emocinei sveikatai, bet ir darbo kokybei.

Pagrindiniai mobingo požymiai:

• Jūs nuolat kritikuojamas be pagrindo.

• Užduotys, kurios anksčiau sekėsi, dabar nuolat vertinamos kaip prastos.

• Esate ignoruojamas susirinkimuose ar grupiniuose darbuose.

• Informacija, reikalinga darbui, slepiama arba perduodama pavėluotai.

• Kalbos už nugaros, gandai ar net melagingi skundai.

• Nesibaigiantis darbo krūvio didinimas be aiškios priežasties.

• Nuteikinėjimas prieš kolektyvą – sukuriamas „atpirkimo ožys“.

Tokie požymiai nebūtinai pasireiškia vienu metu, tačiau net keli iš jų jau gali signalizuoti, kad darbe mobingas tampa realia grėsme.

Kur ir kaip pasireiškia mobingas?

Mobingas gali kilti įvairiose darbo santykių grandyse, todėl svarbu suprasti, iš kur jis gali ateiti ir kaip skirtingose situacijose pasireiškia.

Vadovo mobingas

Vadovo mobingas – viena pavojingiausių mobingo formų, nes darbuotojas dažnai neturi jokių realių galimybių pasipriešinti. Tokiu atveju spaudimas ateina iš viršaus: vadovas tyčia menkina darbuotoją, skiria neadekvačias užduotis, šaldo komunikaciją, ignoruoja, kalba nepagarbiai. Toks mobingas dažnai yra rafinuotas – vyksta „profesionaliai“, todėl iš išorės sunku jį įrodyti.

Darbdavio mobingas

Darbdavio mobingas gali reikštis ne tik per tiesioginį elgesį, bet ir per organizacinę kultūrą. Kai darbdavys toleruoja pažeminimą, tylią prievartą, leidžia vieniems darbuotojams dominuoti prieš kitus, pats netiesiogiai tampa mobingo skleidėju. Jei įmonėje nėra jokių apsaugos priemonių nuo psichologinio smurto, darbuotojai lieka vieniši su savo problema.

Mobingas tarp kolegų

Tai dažniausia mobingo forma – kai keli kolegos, kartais net visa grupė, nukreipia neigiamą elgesį į vieną žmogų. Tokiais atvejais susiformuoja uždara „grupė prieš vieną“, kurioje naujas ar kitaip mąstantis žmogus atstumiamas, kritikuojamas, šmeižiamas. Neretai tai daroma „neoficialiai“, todėl darbuotojui sunku suprasti, kas vyksta, ir dar sunkiau apsiginti.

Kokiose situacijose mobingas darbe pasireiškia dažniausiai?

Yra tam tikros situacijos, kurios ypatingai palankios mobingui atsirasti. Jų metu organizacijoje arba konkrečioje komandoje išsibalansuoja santykiai, pasimeta vertybės, sustiprėja kontrolė ar konkurencija.

• Naujų darbuotojų įdarbinimas. Kai naujokas kolektyve neatitinka „senbuvių“ taisyklių.

• Struktūriniai pokyčiai. Kai reorganizacijos metu iškyla įtampa tarp skyrių, darbuotojai bijo netekti pozicijos.

• Konkurencija dėl pareigų. Kai keli žmonės siekia paaukštinimo ar didesnių privilegijų.

• Vadovo pasikeitimas. Naujas vadovas gali keisti komandos struktūrą, o tai iššaukia pasipriešinimą ar agresiją.

• Ilgalaikiai konfliktai, palikti neišspręsti. Kai nuoskaudos kaupiasi metų metus, jos tampa pagrindu mobingo elgesiui.

Kodėl svarbu kalbėti apie prevenciją?

Vienas iš pagrindinių būdų užkirsti kelią mobingui – atviras kalbėjimas apie problemą ir švietimas. Šiuo tikslu vis daugiau organizacijų renkasi mobingo mokymus – praktinius užsiėmimus, kurių metu darbuotojai mokomi atpažinti mobingo požymius, reaguoti konstruktyviai ir kurti sveiką kolektyvo atmosferą. Toks švietimas padeda išvengti situacijų, kuriose darbuotojai net nesuvokia, kad jų elgesys žeidžia kitus arba kad jie patys kenčia nuo mobingo.

Išvada

Mobingas darbe – tai rimta ir dažnai ilgai nepastebima problema. Ji pasireiškia įvairiomis formomis – nuo pasyvaus ignoravimo iki aktyvaus žeminimo, o jos šaltiniai gali būti tiek kolegos, tiek vadovai ar net pati organizacija. Suprasti, kas yra mobingas darbe, ir gebėti jį laiku atpažinti – būtina ne tik siekiant išsaugoti savo psichologinę sveikatą, bet ir palaikyti sveiką, konstruktyvią darbo aplinką visai komandai. Reikalingi ne tik įstatymai, bet ir praktiniai veiksmai – švietimas, atvirumas, parama ir veiksminga prevencija.