Fizinis smurtas darbe: kaip reaguoti ir užkirsti kelią

Kaip reaguoti į fizinį smurtą darbe ir kokių priemonių imtis, kad jį užkirstumėte? Aptariame svarbiausius veiksmus, pagalbos galimybes ir prevencijos rekomendacijas.

4/25/20253 min skaitymo

fizinis smurtas darbe
fizinis smurtas darbe

Darbo vieta turėtų būti saugi erdvė, kurioje darbuotojai gali atlikti savo pareigas be baimės dėl fizinės žalos. Tačiau realybėje pasitaiko atvejų, kai darbe pasireiškia fizinis smurtas – nuo tiesioginių smūgių iki grasinimų fiziniu susidorojimu. Tinkama reakcija ir efektyvios prevencinės priemonės gali užkirsti kelią rimtiems padariniams tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

Kas yra fizinis smurtas darbe?

Fizinis smurtas darbe – tai bet kokie tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sužeisti darbuotoją arba sukelti jam baimę dėl savo fizinio saugumo. Tai gali būti mušimas, stumdymas, spardymas, griebimas, fizinio kontakto grasinimai ar net pavojingų daiktų naudojimas grasinimui.

Svarbu suprasti, kad net jeigu fizinis kontaktas faktiškai neįvyko, tačiau buvo reali fizinio smurto grėsmė, tai jau laikoma fiziniu smurtu darbo aplinkoje.

Kokias pasekmes sukelia fizinis smurtas darbo aplinkoje?

Fizinio smurto padariniai darbe gali būti kur kas platesni nei vien fizinė trauma. Smurtas darbo vietoje dažnai palieka ir gilių psichologinių žymių.

Dažniausios pasekmės:

  • Fizinės traumos: mėlynės, lūžiai, sumušimai ar net sunkios sveikatos komplikacijos.

  • Psichologinė žala: stresas, baimė, nerimo sutrikimai, depresija, potrauminio streso sindromas (PTSS).

  • Darbingumo sumažėjimas: po incidento darbuotojas gali prarasti pasitikėjimą kolektyvu ar vadovybe, dažnai sumažėja motyvacija ir produktyvumas.

  • Organizacinės pasekmės: smurto toleravimas darbe gali sugriauti organizacijos reputaciją, sukelti darbuotojų kaitą, sumažinti vidinį pasitikėjimą ir lojalumą.

Kaip reaguoti susidūrus su fiziniu smurtu darbe?

Susidūrus su fiziniu smurtu darbe labai svarbu greitai, aiškiai ir užtikrintai imtis tinkamų veiksmų.

Pirmieji veiksmai po incidento

Pirmiausia būtina pasirūpinti savo saugumu. Jei situacija pavojinga, nedelsdami pasitraukite į saugią vietą ir praneškite apie įvykį atsakingam asmeniui (vadovui, apsaugai, personalo skyriui).

Jei yra sužeidimų, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus – gydytojo išvada bus svarbus dokumentas vėlesniam incidento nagrinėjimui.

Incidento dokumentavimas ir įrodymai

Svarbu kuo tiksliau fiksuoti įvykį:

  • Užsirašykite įvykio datą, laiką, vietą, dalyvius ir smurto pobūdį.

  • Surinkite liudytojų kontaktus ir jų parodymus.

  • Jei yra įmanoma, išsaugokite vaizdo įrašus, nuotraukas ar kitus įrodymus.

  • Išsaugokite medicininius dokumentus, kurie patvirtina sužalojimus.

Kur kreiptis pagalbos?

Priklausomai nuo incidento sunkumo:

  • Vadovybei ar personalo skyriui: nedelsdami informuokite atsakingus asmenis.

  • Darbo tarybai ar profesinei sąjungai: jie gali suteikti teisinę pagalbą ir atstovauti darbuotoją.

  • Valstybinei darbo inspekcijai (VDI): jei organizacija nesiima jokių veiksmų.

  • Policijai: jei smurtas kelia realų pavojų sveikatai ar gyvybei, būtina kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Kaip organizacija gali užkirsti kelią fiziniam smurtui?

Prevencija yra geriausias būdas išvengti fizinio smurto darbe.

Prevencinės priemonės įmonėje

  • Aiškiai apibrėžtos elgesio taisyklės: vidaus dokumentuose turi būti nurodyta, kad bet kokia smurto forma yra netoleruotina.

  • Greitosios reagavimo sistemos: vidaus tvarka, leidžianti greitai spręsti konfliktus ir smurto atvejus.

  • Anoniminiai pranešimo kanalai: darbuotojai turi turėti galimybę saugiai ir be baimės pranešti apie patiriamą smurtą.

Mokymai ir darbuotojų švietimas

Organizacijos turėtų reguliariai organizuoti mokymus, įskaitant mobingo mokymus ir smurto darbe prevencijos mokymus. Tokie mokymai padeda:

  • Atpažinti smurto požymius.

  • Mokytis tinkamų reagavimo būdų.

  • Kurti emociškai saugią darbo aplinką.

Teisinės galimybės: kaip ginti savo teises?

Jeigu organizacijos vidiniai mechanizmai neveikia arba darbdavys ignoruoja smurto atvejus, darbuotojas turi teisę:

  • Pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai.

  • Kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

  • Prašyti nutraukti darbo sutartį dėl darbdavio kaltės, išsaugant teisę į kompensaciją.

  • Kreiptis į policiją dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo smurtautojui.

Svarbu prisiminti, kad teisinė apsauga galioja ne tik tiesioginio smurto aukoms, bet ir tiems, kurie liudija smurto atvejus ir dėl to patiria spaudimą.

Išvados

Fizinis smurtas darbe – tai rimtas pažeidimas, kurio negalima ignoruoti. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta saugi, pagarbi darbo aplinka. Aiškios elgesio taisyklės, veiksmingos prevencinės priemonės ir nuolatinis darbuotojų švietimas, įskaitant specializuotus mobingo mokymus, gali ženkliai sumažinti smurto riziką organizacijose.

Darbo vieta turi būti vieta, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus ir gerbiamas – tai ne privilegija, o teisė, kurią privaloma užtikrinti.