Psichologinis smurtas darbe: kur kreiptis ir kaip ginti savo teises

Psichologinis smurtas darbe – tai sisteminis, dažnai pasikartojantis žeminantis, menkinantis, bauginantis ar kitaip emociškai žalojantis elgesys, nukreiptas į konkretų darbuotoją. Šis elgesys gali būti tiek atviras, tiek subtilus, tačiau jis visuomet turi neigiamą poveikį darbuotojo emocinei būklei, sveikatai ir gebėjimui dirbti. Psichologinio smurto formos apima nuolatinę nepagrįstą kritiką, ignoravimą, grasinimus, psichologinį spaudimą, sarkazmą, apkalbas ar net darbo užduočių keitimą su tikslu pažeminti darbuotoją.

Nors išoriškai psichologinis smurtas darbe gali atrodyti kaip „įprasti konfliktai“, skirtumas tas, kad smurtas yra sistemingas, tikslinis ir žeidžiantis. Todėl svarbu žinoti ne tik kaip jį atpažinti, bet ir kokių veiksmų imtis – čia labai padeda įvairūs mobingo prevencijos mokymai, kurie moko atpažinti smurto požymius ir efektyviai reaguoti. Psichologinis smurtas darbe kur kreiptis yra klausimas, kurio atsakymas gali padėti išspręsti situaciją dar prieš jai tampant nevaldomai.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?

Atpažinti psichologinį smurtą darbe kartais nėra paprasta, nes jis dažnai slepiasi už „griežtos kontrolės“, „kritikos dėl rezultato“ ar „emocingos komunikacijos“ kaukės. Tačiau tam tikri požymiai gali signalizuoti, kad tai daugiau nei įprasti darbo nesutarimai.

Dažniausi psichologinio smurto požymiai:

• Nuolatinė, nepagrįsta kritika: kai darbuotojo darbas kritikuojamas net ir tada, kai jis atliktas gerai, o klaidos akcentuojamos neproporcingai.

• Izoliavimas: darbuotojas neįtraukiamas į susitikimus, svarbius el. laiškus, jam nesuteikiama informacija, būtina darbui.

• Emocinė manipuliacija ir spaudimas: nuolatinis priminimas apie „pakaitinį darbuotoją“, spaudimas dirbti viršvalandžius grasinant atleidimu, užduočių skyrimas su neįmanomais terminais.

• Tyčiojimasis, menkinimas: sarkastiški komentarai, pašaipos, užgaulūs pravardžiavimai ar darbuotojo viešas žeminimas prieš kolegas.

• Sąmoningas trukdymas dirbti: darbuotojui nuolat skiriamos nereikalingos užduotys, sumažinamos jo pareigos, atimamos atsakomybės be paaiškinimo.

Jeigu patiriate keletą iš šių elgesio formų, greičiausiai susidūrėte su psichologiniu smurtu darbe.

Psichologinis smurtas darbe – kur kreiptis?

Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti. Atsakymas į klausimą „psichologinis smurtas darbe kur kreiptis“ priklauso nuo smurto masto ir to, ar bandėte situaciją spręsti viduje.

1. Vidaus pagalbos kanalai:

• Tiesioginis vadovas: jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis – su juo pasikalbėti. Aiškiai įvardykite, kas vyksta, ir ko tikitės.

• Personalo skyrius (HR): personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Jie gali pradėti vidinį tyrimą, tarpininkauti, pasiūlyti sprendimus.

• Darbo taryba arba profesinė sąjunga: jei priklausote profesinei sąjungai – pasinaudokite jų teisine pagalba. Sąjunga gali atstovauti jus derybose su darbdaviu.

2. Išorinės institucijos:

• Valstybinė darbo inspekcija (VDI): galite pateikti skundą dėl netinkamos darbo aplinkos ar darbdavio neveikimo. VDI gali atlikti tyrimą įmonėje.

• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: jei smurtas susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės), tarnyba vertina, ar pažeistos žmogaus teisės.

• Darbo ginčų komisija: jei patyrėte žalą, sumažėjo darbo užmokestis ar buvote neteisėtai atleistas, šis kanalas leidžia greitai spręsti ginčus.

• Teismas: jei kitos priemonės nepadeda – galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės.

• Psichologinė pagalba: daugelis savivaldybių ar NVO siūlo nemokamas ar kompensuojamas konsultacijas. Jos būtinos, jei jaučiate ilgalaikį emocinį poveikį.

Kaip pasiruošti kreipimuisi?

Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti. Tai padės jūsų skundą pagrįsti įrodymais ir padidins galimybę sulaukti realios pagalbos.

Reikalingi dokumentai ir veiksmai:

• Fiksuokite visus incidentus: kiekvieną kartą užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.

• Saugokite įrašus: el. laiškai, žinutės, susitikimų įrašai, kuriuose matomas smurtinis elgesys.

• Pasikalbėkite su kolegomis: liudytojai gali padėti pagrįsti jūsų pasakojimą.

• Kreipkitės į gydytoją: jei smurtas turėjo poveikį sveikatai – psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese.

Ką daryti, jei niekas nesiima veiksmų?

Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta – tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:

• Pateikite oficialų skundą VDI.

• Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.

• Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO – kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.

Kaip apsaugoti save psichologiškai?

Nepamirškite – svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Psichologinis smurtas darbe gali ilgainiui paveikti ne tik emocijas, bet ir fizinę sveikatą.

Rekomendacijos:

• Kalbėkitės su artimaisiais – atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.

• Neleiskite smurtui tapti norma – atpažinę smurtą, reaguokite iškart. Kuo anksčiau, tuo lengviau jį sustabdyti.

• Ieškokite profesionalios pagalbos – psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.

Išvados

Psichologinis smurtas darbe – tai ne asmeninis nesutarimas, o rimtas pažeidimas, galintis turėti ilgalaikį poveikį darbuotojo gyvenimui ir karjerai. Todėl labai svarbu žinoti ne tik, kas yra psichologinis smurtas, bet ir kur kreiptis, kai jis pasireiškia.

Jei jau kyla klausimas – psichologinis smurtas darbe kur kreiptis – vadinasi, metas veikti. Pradėkite nuo vidinių organizacijos struktūrų, o jei jos nereaguoja – drąsiai kreipkitės į valstybines institucijas, profesines sąjungas ar teismą.

Atminkite – turite teisę dirbti pagarbioje, emociškai saugioje aplinkoje. Ir jūs turite teisę būti išgirstas, apsaugotas ir gerbiamas.