Kas yra mobingas? Apibrėžimas ir reikšmė

Mobingas – tai žodis, kuris vis dažniau pasigirsta žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir net teismų salėse. Nors dar prieš dešimtmetį šis terminas daugeliui buvo nežinomas, šiandien vis daugiau žmonių ima suvokti, kas yra mobingas ir kokį poveikį jis daro darbuotojų psichologinei sveikatai, darbinei atmosferai bei net įmonių reputacijai. Tačiau vis dar nemažai žmonių painioja mobingą su paprastu konfliktu ar darbo streso pasekmėmis. Todėl svarbu aiškiai suprasti, mobingas – kas tai, kokia jo reikšmė, apibrėžimas ir kaip jis reglamentuojamas pagal darbo kodeksą.

Mobingas – apibrėžimas ir reikšmė

Norint suprasti, ką reiškia mobingas, pirmiausia reikia susipažinti su šio termino kilme. Pats žodis „mobingas“ kilęs iš anglų kalbos žodžio „mobbing“, kuris reiškia „puolimą grupėje“. Šis terminas pradėtas naudoti kalbant apie psichologinį smurtą darbo vietoje, kai vienas ar keli asmenys sistemingai, tikslingai ir nuosekliai žemina, ignoruoja ar kitaip psichologiškai veikia kitą žmogų.

Mobingas apibrėžiamas kaip ilgalaikis, pasikartojantis psichologinis spaudimas, daromas darbuotojui kolegų, vadovų ar pavaldinių, siekiant jį išstumti iš darbo ar sumažinti jo savivertę. Tai nėra vienkartinis nesutarimas ar konfliktas – mobingas yra sistemingas, sąmoningas ir kenksmingas elgesys.

Kaip atrodo mobingas realybėje?

Mobingas gali pasireikšti labai įvairiai – nuo subtilių ignoravimo ženklų iki atvirų patyčių ar pažeminimo. Neretai tai prasideda tyliai: žmogus negauna informacijos, kurią turi gauti visi kolegos, jo nuomonė ignoruojama, jis izoliuojamas nuo bendrų veiklų. Vėliau tai gali peraugti į atvirą kritiką, šmeižtą, viešą žeminimą ar net grasinimus. Viena iš dažniausių mobingo formų – spaudimas psichologiškai palikti darbą, net jei darbuotojas yra kompetentingas ir gerai atlieka savo pareigas.

Dažniausios mobingo apraiškos darbo vietoje

• Sistemingas darbuotojo ignoravimas ar informacijos nesuteikimas

• Neobjektyvus ar nepagrįstas kritikos taikymas

• Darbo rezultatų nuvertinimas ar jų nepripažinimas

• Užgaulūs komentarai, sarkazmas, patyčios

• Psichologinis spaudimas palikti darbą

• Gandų skleidimas ir reputacijos menkinimas

Mobingas darbo kodekse: ką sako įstatymai?

Pagal galiojantį Lietuvos darbo kodeksą, kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant ir psichologinį saugumą. Nors terminas „mobingas“ Darbo kodekse nėra aiškiai įvardintas, jis patenka į psichologinio smurto ir diskriminacijos sąvokas.

Darbo kodekso 30 straipsnis įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos darbuotojų teisės ir orumas. Be to, įmonės privalo užtikrinti prevenciją nuo psichologinio smurto darbo vietoje. Jei darbdavys neužkerta kelio mobingui, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ar net į teismą.

Kaip atpažinti, kad patiriate mobingą?

Kai kurie žmonės mobingą kenčia metų metus, manydami, kad tai „normalu“ ar „taip jau yra visur“. Tačiau yra keli aiškūs ženklai, padedantys atpažinti, kad tai, ką patiriate, yra ne šiaip darbinė įtampa, o būtent mobingas.

Galimi mobingo požymiai:

• Jaučiatės izoliuotas ar ignoruojamas kolektyve

• Nuolat patiriate nepagrįstą kritiką

• Baiminatės eiti į darbą, patiriate stresą ar nerimą

• Nuolat galvojate apie pasitraukimą iš darbo

• Jūsų savivertė ženkliai sumažėjo

Jei pastebite šiuos požymius, labai tikėtina, kad susiduriate su mobingu. Tokiu atveju svarbu ne tylėti, o imtis veiksmų.

Ką daryti, jei patiriate mobingą?

Mobingas nėra problema, kuri išsispręs savaime. Priešingai – kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo daugiau žalos padaroma tiek darbuotojui, tiek organizacijai. Tad jei atpažinote, kad jums daromas psichologinis spaudimas, svarbu nedelsti.

Pagrindiniai žingsniai:

• Fiksuokite incidentus: užrašykite datas, situacijas, kas ką pasakė ar padarė.

• Informuokite darbdavį ar personalo skyrių: pateikite informaciją apie situaciją.

• Ieškokite paramos: pasikalbėkite su kolegomis, profesine sąjunga, kreipkitės į psichologą.

• Kreipkitės į darbo ginčų komisiją arba kitas institucijas, jei situacija nesikeičia.

Kodėl svarbu kalbėti apie mobingą?

Mobingas – tai ne tik asmeninė problema, bet ir organizacijos kultūros atspindys. Darbo aplinka, kurioje toleruojamas psichologinis smurtas, ilgainiui tampa toksiška, skatina darbuotojų kaitą, mažina produktyvumą, kelia stresą ir net gali privesti prie rimtų sveikatos sutrikimų.

Atvirumas, aiškios taisyklės, darbuotojų švietimas ir darbdavio atsakomybė – tai pagrindiniai veiksniai, galintys sumažinti mobingo riziką.