Priekabiavimas darbe: kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti?

Priekabiavimas darbe – tai sistemingas, pasikartojantis ar vienkartinis, tačiau emociškai paveikus netinkamas elgesys, nukreiptas į darbuotoją, kuris verčia jaustis nepatogiai, žemina orumą, trikdo profesinę veiklą ar kelia nesaugumo jausmą. Priekabiavimas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo subtilių užuominų iki atvirų išpuolių, o jo poveikis gali būti ilgalaikis ir skaudus tiek psichologiškai, tiek karjeros prasme.

Svarbu pabrėžti, kad priekabiavimas – tai ne tik seksualinio pobūdžio veiksmai. Tai gali būti ir bet kokie kiti elgesio modeliai, kurie sukelia neigiamą emocinį foną, pvz., nuolatinė kritika, menkinimas, šantažas, gąsdinimas ar šališkas vertinimas. Priekabiavimas darbe neretai tampa įtampos, streso ir net psichologinių sutrikimų priežastimi, todėl būtina laiku jį atpažinti ir tinkamai reaguoti.

Priekabiavimo darbe formos

Priekabiavimas gali būti įvairaus pobūdžio ir kilmės. Ne visada jis pasireiškia vienodai, todėl svarbu mokėti atpažinti skirtingas jo formas, nepriklausomai nuo to, kaip subtiliai ar atvirai jos reiškiamos.

Dažniausiai pasitaikančios priekabiavimo darbe formos:

• Žodinis priekabiavimas: tai gali būti įžeidžiantys komentarai, pašaipos, diskriminuojantys juokeliai, žeminančios pravardės arba pasikartojantys nepageidaujami klausimai apie asmeninį gyvenimą. Net jei juokeliai atrodo „nekalti“, jei jie sukelia diskomfortą – tai jau priekabiavimo forma.

• Fizinis priekabiavimas: bet koks fizinis kontaktas be sutikimo, pvz., apkabinimai, prisilietimai prie pečių, rankų ar kitų kūno vietų, taip pat bandymas priartėti per daug arti, pažeidžiant asmeninę erdvę.

• Psichologinis spaudimas: tai situacijos, kai darbuotojas jaučia spaudimą dėl pareigų, turi atlikti darbus, kurie nėra numatyti jo pareiginiuose nuostatuose, ar patiria nuolatinį manipuliavimą (pvz., grasinimus netekti darbo, jei nepaklus).

• Seksualinis priekabiavimas: į jį įeina nepageidaujami seksualinio pobūdžio komentarai, flirtas, užuominos, netinkami pasiūlymai ar net tiesioginiai seksualiniai veiksmai darbo aplinkoje ar su darbu susijusiuose renginiuose.

• Kibernetinis priekabiavimas: elektroniniu paštu, žinutėmis ar socialiniuose tinkluose siunčiami įžeidžiantys, seksualinio ar bauginančio pobūdžio pranešimai, paveikslėliai ar memai.

Kaip atpažinti priekabiavimą darbe?

Atpažinti priekabiavimą darbe gali būti sudėtinga, nes daugeliu atvejų jis pasireiškia palaipsniui arba neatrodo rimtas iš pirmo žvilgsnio. Tačiau jei elgesys verčia jus jaustis nesaugiai, nepatogiai ar žemina jūsų orumą, tai jau gali būti priekabiavimo ženklas.

Svarbūs požymiai:

• Nepageidaujamas, kartojamas elgesys: net jei iš pradžių elgesys atrodo nekaltas, jei jis kartojasi nepaisant jūsų prašymo sustoti – tai priekabiavimas.

• Elgesys, verčiantis jus keisti savo elgseną: jei vengiate bendravimo su tam tikru asmeniu, vengiate buvimo tam tikrose vietose ar susitikimuose, tai yra ženklas, kad kažkas negerai.

• Fizinė ar emocinė įtampa: jaučiate stresą prieš einant į darbą, patiriate nerimą, negalite susikaupti ar jaučiatės emociškai išsekęs.

• Vidinis konfliktas: jei jaučiatės kaltas, kad galbūt „per jautriai reaguojate“ – tai dažnas aukos jausmas, kurį sukelia ilgalaikis priekabiavimas.

Kas gali būti priekabiautojas?

Priekabiavimą gali vykdyti bet kuris darbo aplinkoje esantis asmuo. Priekabiavimas darbe nebūtinai reiškia hierarchinę galią – tai gali būti ir kolega, kuris bando psichologiškai dominuoti.

Galimos priekabiavimo situacijos:

• Vertikalus priekabiavimas: kai vadovas naudojasi savo padėtimi, kad paveiktų darbuotoją – siūlo paslaugas ar pozicijas mainais už asmeninį dėmesį, grasina dėl darbo vietos.

• Horizontalus priekabiavimas: kai kolega elgiasi agresyviai, įžeidžiančiai, tyčiojasi ar užgaulioja. Dažnai pasireiškia konkurencinėje aplinkoje.

• Išorinis priekabiavimas: kai klientai, tiekėjai ar partneriai leidžia sau elgtis netinkamai darbuotojų atžvilgiu. Tokiais atvejais darbdavys vis tiek privalo užtikrinti darbuotojo saugumą.

Kokios yra priekabiavimo pasekmės?

Asmeninės pasekmės:

• Emociniai sutrikimai: depresija, nerimas, emocinis išsekimas, bejėgiškumo jausmas.

• Sumažėjusi savivertė: darbuotojas pradeda abejoti savo kompetencija, bijo siūlyti idėjas, vengia iniciatyvos.

• Fiziniai simptomai: galvos skausmai, nemiga, virškinimo problemos, širdies ritmo sutrikimai.

Profesinės pasekmės:

• Darbo produktyvumo sumažėjimas: sunku susikaupti, padaugėja klaidų, sumažėja entuziazmas dirbti.

• Karjeros stabdymas: priekabiavimas gali priversti žmogų atsisakyti karjeros planų, persikelti į kitą skyrių ar net išeiti iš darbo.

Kaip reaguoti į priekabiavimą darbe?

Svarbu veikti iš karto, nelaukiant, kol situacija pablogės. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo lengviau sustabdyti netinkamą elgesį.

Konkrečios rekomendacijos:

• Išsakykite aiškiai savo poziciją: pasakykite, kad toks elgesys jums nepriimtinas. Svarbu tai daryti aiškiai ir tvirtai.

• Veskite įrašus: fiksuokite visas situacijas – laiką, datą, vietą, kas dalyvavo, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai bus svarbus įrodymas, jei reikės teisinės pagalbos.

• Informuokite atsakingus asmenis: personalo skyrių, darbo tarybą, profesinę sąjungą. Jie turi reaguoti į jūsų skundą ir užtikrinti tinkamą tyrimą.

• Ieškokite išorinės pagalbos: jei įmonė nesiima veiksmų – kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar teismą.

Darbdavio atsakomybė ir veiksmai

Darbdavys privalo užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų saugioje ir pagarbioje aplinkoje. Priekabiavimo toleravimas – tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas.

Efektyvi darbdavio politika turėtų apimti:

• Aiškias taisykles dėl netoleruojamo elgesio.

• Anoniminius kanalus skundams pateikti.

• Reguliarius mokymus darbuotojams apie priekabiavimą, įskaitant specializuotus mobingo mokymus, kurie padeda atpažinti paslėptas psichologinio spaudimo formas ir tinkamai į jas reaguoti.

• Griežtą atsakomybę už netinkamą elgesį.

Išvados

Priekabiavimas darbe yra rimta problema, kuri ne tik pažeidžia darbuotojų teises, bet ir griauna kolektyvo moralę, mažina produktyvumą bei žlugdo organizacijos reputaciją.

Svarbiausia – neignoruoti jokių signalų. Priekabiavimas neturi pateisinimo. Jei susidūrėte su tokia situacija – netylėkite. Kuo daugiau žmonių suvoks savo teises, tuo daugiau bus sukurtos darbo vietos, kuriose vyrauja pagarba, lygybė ir saugumas.

Žinojimas, kaip atpažinti priekabiavimą ir ką daryti jį patyrus, suteikia jėgų ne tik apsiginti, bet ir padėti kitiems. Kurkime darbinę aplinką, kurioje kiekvienas galėtų dirbti oriai, užtikrintai ir be baimės.